Kėdainių istorija

Kėdainiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1372 m. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Nuo XV a. vidurio čia ėjo prekybos vieškeliai iš Vilniaus į tuo laiku svarbų Žemaitijos centrą Raseinius ir iš Kauno į Rygą bei Šiaulius.Šio vieškelio pašonėje, netoli Smilgos upelio žiočių, atsirado turgaus aikštė, dabar vadinama Senąja rinka.

Jonušas Radvila 1604 m. Kėdainiuose buvo 348 gyvenamieji namai ir apie 2 800 gyventojų. Tuo laiku mieste veikė net 104 smuklės: 82 alaus, 21 degtinės ir viena midaus. Nuo 1614 m. Kėdainiai priklausė kunigaikščių Radvilų giminės atstovams. Valdant Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui – miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. XVII a. pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų. Mieste veikė siuvėjų, puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių, gyvulių skerdikų cechai ir pirklių brolijos. 1627 m. rugpjūčio 24 d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, kuriame panaudotos dviejų miestą valdžiusių giminių – Radvilų ir Kiškų – heraldinės figūros.

Kėdainių herbas Vėlesniais metais Kėdainiai išgyveno daug permainingų įvykių, tokių kaip bendruomenių (evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, stačiatikiai, arijonai) persipinimas, Rusijos ir Švedijos karas, miesto krizė, maras, atgimimas.

XIX a. pabaigoje Kėdainiuose buvo 674 namai, 6113 gyventojų. Daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai. Mieste veikė 50 įvairių dirbtuvių, 140 parduotuvių. Tuo laiku Kėdainiai garsėjo arklių turgumis. Kėdainių daržininkai, daugiausia žydai, pradėjo auginti agurkus, ir nuo tada Kėdainiai garsėja kaip agurkų augintojų kraštas.

Didžioji gatvė XX a. 1919 m. prie Kėdainių vyko pirmosios nepriklausomybės kovų kautynės, kuriose žuvo kraštietis Povilas Lukšys – pirmasis žuvęs Lietuvos savanoris. Kautynės sustabdė bolševikų puolimą laikinosios sostinės Kauno link. Nepriklausomybės metais Kėdainiai tapo apskrities centru ir buvo priskirti pirmos eilės miestų kategorijai. Miestas augo ir plėtėsi. Tačiau 1941 m. birželio 14 d. daugelis miesto ir apylinkių gyventojų buvo ištremta į Sibirą. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. naciai bei jų talkininkai, sušaudę 2 076 Kėdainių žydus, sunaikino per 400 metų gyvavusią jų bendruomenę. 1944 m. liepą traukdamiesi naciai susprogdino buvusius grafo E.Totlebeno rūmus, gimnaziją, apskrities ligoninę ir banką, tiltus. Pokario metais Kėdainiai išlaikė rajono centro statusą. Po Antrojo pasaulinio karo Kėdainiai vystėsi kaip pramonės, ypač – chemijos pramonės, centras. 1950 m. tapo rajono centru. Sparčiai augo gyventojų skaičius: 1959 m. mieste buvo 10,6 tūkst. gyventojų, o 1972 m. – 23,6 tūkst. gyventojų.

Išsamesnės informacijos apie Kėdainius, apylinkes ir lankytinas vietas galite teirautis Kėdainių turizmo informacijos centre tel. 8 347 56900.

Apie Kėdainių dabartį

pirojus.lt
fknevezis.lt
poilsiavietes.info
klajunai.lietuvoje.net
vestuves.eu