Degustacijos/renginiai

• Maistas ir valgymo kultūra Lietuvoje, kaip ir dauguma kitokių visuomenės reiškinių, buvo neabejotinai daugiakultūriai (įtakojo vokiečių, prancūzų, italų, pietų slavų, bizantinė graikų, totorių, karaimų, graikų virtuvės). Maistas ir valgymo kultūra taip pat buvo ir socialinis reiškinys (maitinimosi produktai bei kokybė priklausė nuo turimų pajamų ir padėties visuomenėje). Socialiniu pagrindu Lietuvoje galima išskirti valstiečių, bajorų, miestiečių, didikų, valdovo dvaro ir viešojo maitinimo įstaigų virtuves. Valdovo ir didikų (iš dalies ir bajoriškoje) virtuvėse ryškūs europinių – gotikinės, renesansinės, barokinės ir švietimo epochos virtuvių poveikis.
• Žydiški patiekalai (nekošerinis)
• Kėdainių žydai daržininkai pirmieji į Kėdainius atvežė agurkus, kuriuos gavo iš karaimų. Nutiesus geležinkelį savo išaugintas daržoves parduodavo ne tik Lietuvos miestuose, bet ir Rygoje, Liepojoje. Atkeliavo agurkai iš Indijos, kur buvo žinomi ir auginami dar kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą.
• Maistas yra svarbus žydų švenčių elementas įgyjantis simbolinę prasmę. Per žydų Naujuosius metus patiekiama apvali chala simbolizuoja gyvenimo cikliškumą, obuoliai su medumi valgomi vieni kitiems linkint gerų ir saldžių metų, neraugintos tešlos paplotėliai macai per Pesachą primena apie išėjimą iš Egipto vergovės etc.
• ĮDOMU: net jei kavinėje maistas bus pagamintas pagal košerio taisykles, tačiau ši kavinė dirbs per šabą, patiekalai bus laikomi nekošeriniais ir religingi žydai negalės jų valgyti. Restoranas "Smilga" gamina tik nekošerinį maistą.
• Didikų Radvilų maistas
  
• Kėdainiai buvo J. Radvilos mylimiausias miestas, kurį padarė savotišku reformatų centru. Radvilų rūpesčiu Kėdainiuose buvo sutelktos pagrindinės evangelikų reformatų bažnyčios, švietimo ir kultūros institucijos. 
• Virėjas profesionalas buvo vadinamas KUCHMISTRU. Zrazai (lenk.k.) reikšmė - riekutė, gabalėlis, nes senoviniai zrazai labiau priminė troškinį, nei mums įprastus suktinukus, kurie atsirado apie XIX amžių (susukti zrazai). Vieną garbingiausių vietų ant valdovo ir didikų stalo atiteko lydekai, nes žuvis yra krikščionybės simbolis.
• IDOMU: nebuvo valgoma virtų ar keptų kiaušinių. Jie buvo tik kitų patiekalų sudedamoji dalis..
• Žemaitiški patiekalai
• 1417 m. įsteigta Žemaičių vyskupystė su centru Varniuose. Imta leisti knygas Žemaičių rašomaja kalba, kuriai pradžią davė senosios Žemaičių žemės- Nevėžio žemumų ano meto tarmė, tuomet vadinama žemaičių kalba. Vilniaus vyskupystės raštai vadinami lietuvių kalba. (Zigmas Zinkevičius) 
• Kadaise valdant kunigaikščiui Jonui Radvilai Kėdainiai septyneriems metams tapo Žemaitijos administraciniu centru. Žemaičių valgių asortimentą sudaro:
  • sriubos (vasarbarščiai, rasalynė, cibulynė, šiupinys);
  • antrieji patiekalai (kastinys, pusmarškonė košė, lašinuočiai, bulviniai blynai, mirkalas su bulvėmis, didžkukuliai, spirgynė);
  • šaltieji užkandžiai ir patiekalai (rūkytos nugarinės ir kt.);
  • gėrimai (žemaičių midus, džiovintų obuolių gira, mėtų arbata).
• Č. Milošo mėgstamiausi
• "Sapnuoju vaikščiodamas, kai užmiegu — gyvenu tikrove,
  Bėgu vejamas ir apsišlakstęs prakaitu.
  Ant ryškių aušros rankų, miestų aikštėse,
  Po išsprogdintų vartų marmuro likučiais,
  Prekiauju degtine ir auksu." Č. Milošas

**Dėl degustacijų meniu, kainų ir gido kreiptis į viešbučio administraciją.**

***Gaminame ir pagal individualius užsakymus***

Kontaktinė forma

Jūsų žinutė

Jūsų vardas

El. paštas

Telefonas

Įveskite kodą